Ką reikia daryti kad sumažinti jūros taršą?
• Vienas iš didžiausių teršalų yra plastikas. Žmonės vis dažniau naudoja plastiką, ir negalvoja apie jo pasekmes, kai teršia juo vandenynus. Todėl vienas iš patarimų kaip apsaugoti vandenynus nuo taršos, nepalikti plastiko prie krantų. • Fosfatų naudojimas valymo ir kitose priemonėse sukelia vadinamą eutrofikacijos efektą, kuomet jūra tampa persotinta cheminėmis medžiagomis. Šios medžiagos itin paskatina intensyvų augalijos suvešėjimą ir tai gali sukelti iki tol egzistavusių rūšių įvairovės nykimą bei iššaukia jūros „žydėjimo“ efektą. Mokslininkai teigia, kad būtent azoto ir fosforo junginių naudojimas yra viena didžiausių grėsmių • Kuo mažiau herbicidų ir pesticidų jūs išpurkšite laukuose, tuo mažiau chemikalų pateks į jūrą ir mažesniame chemikalų kiekyje jums teks plaukioti. Naudokite kompostą, šiaudus, žalio maisto likučius kaip trąšą savo sodui ir daržui.
•Naudokite skalbiklius ir indų plovimo priemones be fosfatų. Būtent po žmogaus veiklos lieka fosfatų junginiai, kurie sukelia žydėjimą ežeruose ir upėse. Vietoj pavojingų chemikalų išbandykite sodą ar actą. • Niekada nemeskite nesuyrančių atliekų, tokių, kaip panaudotos sauskelnės ar plastikiniai maišeliai, į klozetą. Tokios atliekos ne tik teršia vandenį, bet gali pažeisti ir nutekamųjų vandenų vamzdynus. • Sunkiai įsivaizduojama, tačiau ant žemės numestos cigarečių nuorūkos taip pat užteršia gruntinius vandenis. • Niekada vandenyje nepalikite meškerės valo ar tinkle. Žvejybos įrangoje gali įsipainioti žuvys ir susižaloti. Nepaleiskite helio balionų į orą, nes pasibaigus dujoms, jie gali nusileisti į vandenyną ir gyvūnai gali praryti kaip maistą. • Iki minimumo sumažinkite polistirolo naudojimą. Polistirolas suskyla į smulkias dalelytes, kurias žuvys praryja kaip maistą.
